Susitiksime ten, kurie jau išėjo pas Visagalį. Buvo brangūs mums ir tuos, kuriuos greit Jis pasiims. Ir su tais, kurie dar tik bus. Bei susitiksime ten su kiekvienu, su kuriuom keliai susikirto bei vėtrungės pasuko kita linkme. Susitiksime ten su tais, kurių širdys mano, tavo rankom ir mintimis buvo sudaužytos į tūkstančius sielos šipulių. Ir ašaros birs, kaip smėlio smiltys, vėjo nešamos į akis. Žodžiai bus nereikalingi. Susitiksime ten, kai ateis saulėlydis. Ir paukščiai kvies pajust paskutinį jūros kvapą. Bei švelnų bučinį saulės spindulių į mūsų skruostus, lūpas. Susitiksime ten ant suolo ir žiūrėsime vienas kitam į akis ilgai ilgai. Kol horizonte saulę užklos žvaigždžių paklodė. Ir pasakysime vienas kitam: atleisk man, buvau kvailas, trumparegis, nusidėjau prieš tave.
©Armandas.life























































