Mes įjungiam naktį ryškias šviesas
Ir baimė tamsi po truputį išnyksta.
Kai einam visi, o tu iš paskos
Velkiesi keistai, lyg trikampės kortos.
Neieškai kitų, kai mane pamatai,
Bet traukia tave į blogio takelį.
Širdis žiburys ir tu tai žinai,
Kad ramų turėsi ir šiltą kampelį.
Saldų tu melą kartodavai man,
Užpūtei žvakę vilties horizonte.
Bet lakmuso lapas ugnin subyrės
Likimas brandus sujungs meilės tiltus.
Per jausmų dvarus, amžinybės upes
Glamonėsime debesis, vėją žavingą.
Kai tiltai išnyks, sustos laikas kape
Ir grius kortų namelis aistringas...
