Kirmgraužų stepėse tave pamačiau
Klajoklį, šliaužiantį srovėse dykumynų.
Girdėjau akis, ašaros liūdnai blizgiai
Klausėsi lyros audrų išdarkytos.
Tarp spalvotų gėlių viražo skraidei,
Aidą stebėjau skaudų sapnuose.
Skendom kartu kryptin dugno glotniai
Tusčios pilnumos į šviesą nebylią...
Bet žvakės liepsna tebuvo apgaulė,
Traukė tave kreivos kortų platybės.
Sudegė veidrodžiai, ar pamatei?
Žvaigždės ištirpo, lyg krentantys lapai...
