Už paunksnių slapčių
Lankų Lietuvos plačių,
Mirksėjo skaisčioji toluma,
Skambėjo aidija tyra, tyra...
Asketiškame danguje
Lėkė purūs aukso paukščiai.
Nešami bangų vingiuotų
Krito mintys snaigių sočiai.
Tikslas kelio galutinis,
Bei jos akys sidabrinės
Spindėjo lyg ašara trapi
Žydinti pavasario gėlė brangi...
Plaukė siela per šviesius
Mistika apgludusius sentimentus.
Nors širdy jaunatviška liepsnojo saulė
Bet minty tekėjo mirštantis pasaulis...
O už lango jau ruduo ateis
Ir kris viltingi lapai paskutiniai.
Svajonių rūkas prasiskleis
Tolimų žybsnių baigtis jau galutinė...
