Išaugo šviesi bambukų gaja
Ir saulė tvinksi iš džiaugsmo.
Ar pamilsi pasaulį jaunystės svaja?
Ar kilsi nuo baugaus šauksmo?
Vilties angelai nustelbė skausmą
Pražydo gėlė, nešama vėjo
Lengvi žiburiai išryškino jausmą
To Don Kichotui tereikėjo.
Be galo, be krašto bėgiojome pievomis
Skambėjo vanduo tyriomis spalvomis.
Akys žvaigždėjo laisvomis sielomis
Lydėjome laimę liuokdami kalvomis...
Laikrodis suka likimo ratus
Sąžinės prospektas pilnas teistųjų.
Ar pasaulis sugrįš į geresnius laikus?
Ar mūsų lemtis savaime sugrius?
Jaunystė trumpa, tarp pilkų debesų
Lengvumo sparnai skraidino visur
Sustojo gyvenimas tylioj pakelėj
Utopija dingo, ar pamatei?
